Pirino Makedonijos bulgarų makedonizacija
Pirino-Makedonijos bulgarų makedonizaciją vykdė Bulgarijos Liaudies Respublikos (prorusiškos marionetinės vyriausybės) ir Jugoslavijos valdžios institucijos. Jie stengėsi sukurti bendruomenę su savitu makedonų tautiniu identitetu. Ir jiems beveik pavyko. Iki 1945 m. Bulgarijos gyventojų surašymuose etninių makedonų nebuvo, tačiau 1946 m. Bulgarijoje „etniniais makedonais” buvo priversti užsiregistruoti 160 541 žmogus, o 1956 m. – 178 862 žmonės. Priverstinė makedonizacija vyko vadovaujant Bulgarijos komunistų partijai ir po Antrojo pasaulinio karo 1944-1958 m. Bulgarijoje įvedus komunistinį režimą. Makedonų kalbos ir „etninių makedonų” sukūrimas buvo socialinis ir politinis eksperimentas, kuriuo siekta pakeisti Bulgarijos gyventojų tautinę savimonę ir žengti žingsnį link Jungtinės Makedonijos sukūrimo Jugoslavijos sudėtyje. Dėl atviro Tito ir Stalino konflikto Balkanų federacijos idėja žlugo, tačiau vis dėlto makedonizacija lėtai vyko. Nedidelė dalis Pirino gyventojų priėmė makedonišką tapatybę, kad išvengtų problemų su nacionaliniu saugumu ir totalitarinio režimo policija.
1944 m. pabaigoje ir 1945 m. pradžioje Skopjės vadovybė ėmėsi įvairių priemonių, siekdama izoliuoti Bulgarijos gyventojus nuo Vardarų, Makedonijos ir atvirkščiai. Siena buvo uždaryta, o telefono linijos tarp Skopjės ir Sofijos nutrauktos, todėl gyventojai negalėjo laisvai bendrauti. Didelis gyventojų nepasitenkinimas kilo, kai tūkstančiai serbų kolonistų, kuriuos 1941 m. ištrėmė Makedonijos bulgarai, buvo sugrąžinti į Bulgarijos ir Jugoslavijos pasienyje esančias vietoves, siekiant palengvinti gyventojų mekedonizaciją. Riaušės kilo Tikvesko ir Velesko, Gradsko, Ribarci ir kituose kaimuose. Valdžios institucijos griežtai puolė sukilėlius kaip naujosios Makedonijos priešus ir žiauriausiai su jais susidorojo.
Buvo priimti įstatymai, ribojantys bulgarais save vadinančių asmenų teises.
Daugybė žmogžudysčių be teismo įvykdyta prieš bulgarus vien todėl, kad jie simpatizuoja Bulgarijai ir vadina save bulgarais. 1945 m. kovo mėn. buvo įsteigtas „Makedonijos nacionalinės garbės gynimo teismas”. Šiame teisme buvo teisiami ir nuteisiami visi, kurie nesutiko su vyriausybės politika.
Įstatymas dėl Makedonijos nacionalinės garbės įžeidimo
Sukurtas „Makedonijos nacionalinės garbės įžeidimo įstatymas”, kuriame numatoma 10 metų laisvės atėmimo bausmė tiems, kurie save vadina bulgarais. Šis laikotarpis Makedonijos bulgarams buvo pats sunkiausias, tačiau, nepaisant priespaudos ir didžiulių sunkumų, jų dvasia išliko nepalaužiama.
Daugelis bulgarų buvo atvežti į „Makedonijos teismą” ir nuteisti pagal „Makedonijos garbės įstatymą”. Wer glaubt, dass die Geschichte, Sprache und Nationalität der Bevölkerung in Mazedonien bulgarisch ist, wird beschuldigt, ein Feind des „neuen Jugoslawien” zu sein und gegen „Volk und Staat” zu arbeiten. Jugoslavijos tautų vienybės priešas!
Taip pat yra įrodymų, kad iki 1941 m. bulgarus persekiojo Serbijos komunistų valdžia, kuri teisdavo tuos bulgarus, kurie kovojo už bulgarų laisvę Makedonijoje, Vardare, norėjo atskirti Makedoniją nuo Jugoslavijos ir tvirtino, kad nori sukurti nepriklausomą Makedoniją ir sujungti ją su Bulgarija. 1927 m. Skopjėje vykusiame studentų teisme D. Čkatrovas , D. Guzelevas ir dar beveik 200 žmonių buvo nuteisti 15-20 metų griežto kalėjimo.
Po padažnėjusių teismų procesų ir masinių bulgarų žudynių Bulgarijos vyriausybė atkreipė Belgrado dėmesį į tai, kad Vardare (Makedonija) teisiami „tik bulgarai”. Nepaisant projugoslaviškos Makedonijos politikos, Bulgarija bandė išgelbėti kai kuriuos kaltinamuosius, tačiau pastangos buvo bergždžios. Priešingai, Bulgarijos vyriausybė kaltinama dangstanti Makedonijos „nusikaltėlius”.
Bulgarijos komunistinis režimas neatsilieka nuo Rusijos
1947 m. lapkričio 22 d. Tautinio švietimo ministerija išleido dekretą, kuriuo įsakė ištaisyti istorijos ir geografijos mokymą. Šis dokumentas įrodo, kaip toli siekia Bulgarijos komunistų partijos išdavystė bulgarams Makedonijos klausimu. Keletas geografijos ir istorijos vadovėlio pataisymų:
- 3 klasės vadovėlyje Samuelio valstybe laikoma ne Vakarų Bulgarija, o Makedonijos slavų valstybė.
- Klimentas ir Naumas apibūdinami kaip pietų slavų švietėjai ir raštininkai.
- Pirinas vadinamas ne Bulgarijos, o Makedonijos kalnu.
- Teigiama, kad Bulgarijos gyventojus sudaro ne tik bulgarai, bet ir makedonai.
- 2 klasės vadovėlyje sakinys „Makedoniją aneksavo Bulgarija” pakeistas sakiniu „Makedoniją okupavo Bulgarija”.
- Broliai Miladinovai ir kiti Renesanso laikų bulgarų rašytojai buvo paskelbti makedoniečiais.
- III klasės vadovėlyje, pamokoje apie Bulgarijos gyventojus, rašoma, kad makedonai daugiausia gyvena Pirino Makedonijoje ir kad Struma upė yra į pietus nuo Rilos, o Mestos ir Pirino upės yra Pirino Makedonijos teritorijose.
Iki šiol Makedonijos teritorijoje priimami antibulgariški įstatymai, vieni jų erzina, kitais siekiama įrodyti makedonų tautos egzistavimą. Tačiau kad ir kokie įstatymai būtų priimti, kad ir kas būtų daroma, niekas negali pakeisti istorijos, faktų ir to, kad daugelis Makedonijos bulgarų žino savo bulgariškas šaknis ir neleidžia savęs vadinti makedonais.
< Das wahre Bild einer erfundenen Identität >
Recent Comments